Servitutų nustatymas ir panaikinimas

1. 1
   Konsultacija ir dokumentai Išsiaiškiname, kokio servituto reikia ir kaip jį geriausia nustatyti, patikriname sklypų dokumentus ir ar tarnaujančiojo sklypo ribos jau įrašytos į kadastrą.
2. 2
   Susitarimas dėl vietos Padedame su kaimynu suderinti servituto vietą, plotį ir kompensaciją, o valstybinės žemės atveju – parengti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai arba savivaldybei.
3. 3
   Matavimai ir servituto planas Jei sklypo ribų kadastre dar nėra, pirmiausia atliekami kadastriniai matavimai. Tada parengiame servituto planą su tiksliomis ribų koordinatėmis.
4. 4
   Sutartis ar sprendimas Planas pridedamas prie notarinės servituto sutarties ar institucijos sprendimo, o kaimynams nesutarus – prie ieškinio teismui.
5. 5
   Įregistravimas Servitutą įregistruojame Nekilnojamojo turto registre. Tik nuo tada jis galioja, o jo ribos matomos Kadastro žemėlapyje.

Trukmė labiausiai priklauso ne nuo matavimų, o nuo to, kaip greitai pavyksta susitarti su kaimynu, ir nuo pasirinkto kelio:

• jei tarnaujančiojo sklypo ribos dar neįrašytos į kadastrą, pirmiausia reikia kadastrinių matavimų;
• notarinė sutartis pasirašoma, kai abu savininkai sutaria dėl vietos ir kompensacijos;
• valstybinėje žemėje administraciniu sprendimu servitutas nustatomas tik pagal patvirtintą planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kai tokio nėra – sutartimi su institucija, todėl pirmiausia patikriname, kuris kelias galimas;
• teismo kelias ilgiausias, juo einama tik tada, kai susitarti nepavyksta.

Tikslų terminą pasakysime, kai sužinosime jūsų situaciją.

• Abiejų sklypų kadastro numerių arba adresų,
• Nuosavybės dokumentų ar Nekilnojamojo turto registro išrašo,
• Turimų sklypo planų ar kadastrinių matavimų bylų,
• Inžinerinių tinklų projekto, jei servitutas reikalingas tinklams,
• Kreditoriaus sutikimo, jei sklypas įkeistas bankui.

Priklausomai nuo situacijos, gali prireikti ir kitų dokumentų. „Dzūkijos valdų“ specialistai pasakys, ko trūksta ir kaip tai gauti.

Pagal Civilinio kodekso 4.111 straipsnį servitutas yra teisė naudotis kito asmens žeme ar statiniu – tarnaujančiuoju daiktu, – kad būtų galima tinkamai naudotis savuoju, viešpataujančiuoju daiktu. Servitutas galioja ir pasikeitus sklypų savininkams, o sklypai nebūtinai turi ribotis. Dažniausiai nustatomi šie servitutai:

• kelio servitutas – teisė eiti, važiuoti ar varyti gyvulius per kaimyno sklypą; jei nesutarta kitaip, pėsčiųjų takas yra 1 m, o kelias transportui – 4 m pločio;
• inžinerinių tinklų servitutas – teisė nutiesti, naudoti ir prižiūrėti elektros, dujų, vandentiekio, nuotekų ar ryšių linijas;
• statinių servitutai, pavyzdžiui, teisė atremti savo statinį į kaimyno statinį.

Pagal servitutų planų rengimo tvarką nuo 2025 m. sausio 1 d. kiekvienam servitutui rengiamas atskiras planas, o servitutų ribos rodomos viešame Kadastro žemėlapyje. Planą rengia matininkas Registrų centro sistemoje GeoMatininkas ir pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Jis pridedamas prie kiekvienos servituto sutarties ir kiekvieno administracinio sprendimo.

• Kai sklypas neturi išvažiavimo į viešąjį kelią ir privažiuoti galima tik per kaimyno žemę,
• Kai per kaimyno sklypą reikia nutiesti vandentiekį, nuotekas, elektros kabelį ar dujotiekį,
• Kai dalijamas sklypas ir naujiems sklypams reikia privažiavimo ar komunikacijų,
• Kai servitutu seniai naudojamasi, bet jis niekada nebuvo įregistruotas,
• Kai servitutas įregistruotas seniau, bet jo ribos neįrašytos į Kadastro žemėlapį.

Servituto teisės ir pareigos atsiranda tik jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, todėl vien žodinis susitarimas su kaimynu naujo sklypo savininko neįpareigoja. Tarnaujančiojo sklypo savininkas turi teisę į kompensaciją: jos dydį savininkai sutaria patys, o nesutarus jį nustato teismas.

Valstybinėje žemėje servitutą administraciniu sprendimu nustato Nacionalinė žemės tarnyba arba savivaldybė. Privačioje žemėje taip galima nustatyti tik tada, kai servituto neįmanoma nustatyti laisvoje valstybinėje žemėje.

Civilinis kodeksas numato, kada servitutas baigiasi. Dažniausiai tai būna, kai:

• savininkai susitaria, kad servituto nebereikia, arba viešpataujančiojo sklypo savininkas jo atsisako;
• abu sklypai atitenka vienam savininkui;
• servitutas tapo nebereikalingas, bet susitarti nepavyksta – tada sprendžia teismas;
• servitutu savo noru nesinaudojama dešimt metų – tai taip pat konstatuoja teismas.

Daugeliu atvejų servitutas baigiasi tik jį išregistravus iš Nekilnojamojo turto registro. Administraciniu sprendimu nustatytą servitutą panaikina jį nustačiusi institucija. Jei servitutą reikia ne panaikinti, o perkelti ar pakeisti jo plotį, rengiamas naujas servituto planas. Pasirūpiname sutartimi pas notarą, prašymu institucijai ir išregistravimu Registrų centre.

Servituto plano ir viso proceso kaina priklauso nuo kelių dalykų:

• Servitutų skaičiaus – kiekvienam rengiamas atskiras planas,
• Ar sklypo ribos jau įrašytos į kadastrą, ar pirmiausia reikia kadastrinių matavimų,
• Servituto ilgio ir vietovės,
• Pasirinkto kelio – notarinės sutarties, institucijos sprendimo ar teismo.

Tikslią kainą pasakysime, kai papasakosite apie savo situaciją. Susisiekime!